Aludarystės rezultatas ne visada yra alus - kai kuriais atvejais tai mišrus gaminys. Bragotas (angl. braggot) yra vienas tokių: tai gėrimas daromas iš salyklo ir medaus, iš esmės tai mišrus gėrimas - pusiau alus pusiau midus.
Istoriniai šaltiniai mini, kad tai keltų gėrimas, gamintas bent jau XII a. ir yra net minimas “Kenterberio pasakojimuose” (pirmoji, XIV a. angliškai parašyta knyga, aut. Geoffrey Chaucer). Tais laikais midus buvo pagrindinis cukraus šaltinis, o bragotas turėjo būti įprastas ir būdingas gėrimas viduramžių Europoje.
Galimi įvairiūs šio gėrimo variantai, priklausomai nuo panaudoto salyklo ir medaus santykio, tačiau iš esmės medaus turi būti daugiau nei salyklo, kad bragotą galima būtų skirti nuo alaus su medumi.
Bragotas gali būti daromas sumaišius atskirai išfermentuotus midų bei alų arba naudojant medų pačios alaus gamybos metu - jį dedant į virimo puodą. Papildomai gali būti naudojami apyniai ir prieskoniai, taip suteikiant įvairių skonių.
Idealiu atveju bragote apynių profilis ir kartumas turėtų atsverti bet kokį likutinį medaus saldumą. Pačio medaus kilmė taip pat turi įtakos specifiniam charakteriui, kuris varijuoja priklausomai nuo gėlių rūšių, ant kurių tupia bitės, taip pat ir nuo metų laiko, kurio metu renkamas nektaras.
Istoriškai buvo gaminamos atskiros bragoto rūšys, kurios skyrėsi naudojamų apynių, žolelių ir prieskonių rūšimis - kai kuriuos jų galėdavo pasirinkti užeigoje pats klientas. Šiais laikais tai įmanoma tik bragotą darant namudiniu būdu. Komercinės versijos šiais laikais retai sutinkamos baruose, nors kai kurie mažieji aludariai vis leidžiasi į tokių gėrimų gamybos nuotykius.
Pačios gamybos metu turi būti parenkamas kruopštus salyklų ir medaus balansas, nes kiekvienas iš šių ingridientų gali sukurti prieštaraujančius skonius, kurie ne visada tinkamai dera. Dažniausiai naudojami lengvesni salyklai, o produktas gali būti gana stiprus, paprastai nuo 6 iki 12% ABV stiprumo.
Paruošta pagal Keith Thomas tekstą iš The Oxford Companion to Beer (2012)
Daugiau apie bragotą: